kaulyti

kaulyti
1 kaũlyti, -ija (-yja K, APhXXXIX284), -ijo (-yjo K) 1. tr., intr. Vkš prisispyrus, nuolat ko prašyti: Žentas kaũlijo pinigų, t. y. prašė J. Jis prispirtai, pristojęs kaũlijo, ir turėjau duoti grūdų sėklai J. Jis vėl pagavo kaũlyt, kad tik nors krislytį duotų Sch235. Jis iš manęs arklio kaũlyja KI71. „Leisk, leisk“, – kaulija Žem. Kaũlyk nekaũlijęs – nėko negausi Lkv. Ko dabar kaũlyji prisistojęs! Jrb. Kol visa ko turėjau, liuob kaũlys manęs prisistoję Užv. Man juostą kaũlijo kaũlijo, kol atidaviau Pun. Ji moka kaũlyti Vl. Nenustosi kaulyt (nustok kaulyti)! Ut. Sekiojo sekiojo iš paskos, kaũlijo kaũlijo – daviau: ką gi padarysi Vb. Aš jam nenorėjau pinigų skolinti, bet jis kaũlijo kaũlijo ir išprašė Lg. Jis kaũlija iš manęs pinigų Pnm. Kaũlyk, kiek tik nori, vis tiek negausi Srv. Nekaũlyk, sakau, kad neturiu! Škn. Nusbodo man ir kaũlyti, kolei jis man atadavė skolą Ds. Kaũlija ir kaũlija, jau reiks nesikentus duoti Gs. Kaũlyk nekaũlijęs – vis tiek riešutų negausi Vad. Daug turėjau kaulyti, kol gavau Up. Aš nė nemaniau prašyti, kaulyti, žemintis Vaižg. Kam ten dar kaulyti, jei matai, kad vis tiek negausi Ll. Vaikai nuolat kaũlija nupirkt armoniką Žl. Vaikščiojau, grašgalio kaulydamas . Ką tu čia kaũliji iš elgetos lazdą (ką čia prašai maža teturintį)! Vl. 2. tr., intr. kalbėti be reikalo; apkalbėti; daryti priekaištus, priekaištauti, skatinti: Kaũlija ir kaũlija dykąją (tuščią kalbą) Ds. Kai pareina girtas, tai ir kaũlija Ktk. Kaũlijo ir kaũlijo visą kelią apie taũ Rk. Liežuvnykai daug kaulija ir zaunija SPI82. Tu vis man kauliji (kalbi, prikaišioji) ažu neverpimą BsPII254. 3. intr. lygtis, derėtis (perkant): Negražu ką nors perkant kaulyti Grdm. | refl.: Ana, marti, geba kaũlyties, t. y. lygties J. Likosi dėl karvės besikaulydamas LzP. \ kaulyti; atkaulyti; iškaulyti; nukaulyti; pakaulyti; prikaulyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • kaulyti — kaũlyti vksm. Ji̇̀s kaũlijo iš manę̃s pinigų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kaulyti — 2 kaũlyti, ija, ijo intr. G10 ginčytis, vaidytis, bartis: Kaulijo apie pirmą vietą DP496. | refl. R, MŽ, N, KlG2, S.Dauk: Ko teip kaũlijys dėl nėkų! Šts. Nekaũlykis (neišmoniauk), ėsk, kas padėta! Trg. Ir barosi (paraštėje kaulijosi) su juo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaulinti — kaũlinti ( yti), ina, ino 1. M, Smn, Krs, Alv, Vkš, Trg žr. 1 kaulyti 1: Kaũlinau visą dieną pinigų, o nedavė, ir gana Alvt. Kaũlina ir kaũlina suknelės duktė Ktk. Nekaulyk, ba jau man atgriso Kt. 2. refl. žr. 1 kaulyti 3 (refl.): Bus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • zyzti — zỹzti, ia, ė Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. intr. JII271–272 zirzti, zvimbti: Kita bitelė susivėlavusi zyzdama parlekia Žem. Tik zỹzia bitės Dglš. Karvę aplips juodai bimbalai, zỹs, ūš, baimė Sd. Kitas ans zỹza, ka zỹza į rinkį, ale kuisį tuojau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžiobrinti — atžiõbrinti vksm. Ir vė̃l atžiõbrino pas mùs kaũlyti pinigų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ambryti — am̃bryti, ija ( yja K), ijo ( yjo K) 1. intr. R60 vampsėti: Šuo visas rytas am̃brija Alk. Šuo per visą naktį am̃brijo Vrb. A ciuc gult čia neam̃brijęs! Mrj. 2. intr., tr. be reikalo, niekus kalbėti: Ko tu čia am̃briji kaip šuo prieš mėnulį! Pžrl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkaulyti — 2 apkaũlyti tr. apmušti: Jis savo brolį apkaulijo Jž. Kad apkaũlijo [važiuodamas] arklį, net stipo Jž. kaulyti; apkaulyti; atsikaulyti; iškaulyti; sukaulyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkežti — apkèžti 1. intr. nuskursti, nususti, sumenkti: Niekas tame raiste neauga, kelios eglelės apkežę tik stovi Bgs. Iškirsk tuos apkẽžusius beržus Alk. Senas, apkẽžęs medžias Lp. Išdžiūvę stagarai apkežusių medžių rėpso V.Piet. Tokių apkežusių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkaulyti — 1 atkaũlyti tr. atprašyti: Aš aną atkaũlijau, kad ans grįžtum atgal J. kaulyti; atkaulyti; iškaulyti; nukaulyti; pakaulyti; prikaulyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsikaulyti — 2 atsikaũlyti; N, MŽ219 atsikirsti: Ans niekaip negalėjo atsikaũlyt MitI79. kaulyti; apkaulyti; atsikaulyti; iškaulyti; sukaulyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”